Tuesday, August 21, 2012

ცენტრალურ ნერვულ სისტემაში მგრძნობელობის დაზიანების სახეები

          ukana rqa: saerTod, cns-is farglebSi dazianebisas tkivili damaxasiaTebelia ruxi nivTierebisTvis (ukana rqa, Talamusi da qerqi).ukana rqis dazianebis dros SeiZleba iyos yvelanairi tipis tkivili. aseve axasiaTebs paresTeziebi. zogierT SemTxvevaSi metismetad Zlieri tkivilia (siringomieliis dros). zogjer rekomendirebulia lamineqtomia (Rrus gaxsna; mowodebulia pusepis mier).moSlilia zerele mgrZnobeloba, gavrceleba segmenturi tipiT imave mxares (siringomieluri disociacia).  


          wina ruxi SesarTavi: Civilebi wamyvani araa. zerele mgrZnobeloba moSlilia ormxrivad segmenturi tipiT. wina rqis dazianebis dros refleqsuri rkali gawyvetilia, wina ruxi SesarTavis dazianebis dros refleqsi iwveva.  


          spinoTalamuri gza: Civilebi – paresTeziebi da tkivili (centraluri, gamtareblobiTi tipiT).     periferiuli tkivilis dros pacienti kargad axdens tkivilis lokalizacias sxeulis zedapirze.       gamtareblobiTi tkivilis dros tkivili yru da cudad lokalizebulia, ufro sxeulis siRrmeSia. moSlilia zerele mgrZnobeloba dazianebis adgilis qvemoT mopirdapire mxares mTlianad, 1-2-3 segmentiT qvemoT (es gansxvaveba igulisxmeba paTologiuri keris segmentis da mopirdapire mxares mgrZnobelobis moSlis zeda sazRvars Soris).  

  • “zeTis laqis niSani” – eqstrameduluri simsivnis dros, tkivilis da mgrZnobelobis moSlis gavrceleba xdeba qvemodan zemoT, intrameduluris dros piriqiT – zemodan qvemoT. igive principia ukana rqis SemTxvevaSic (broueris kanonis mixedviT), oRond aq unda daziandes ramodenime (5-6) Tanmimdevruli segmenti erTdroulad. maSin viRebT “windebis”, “xelTaTmanebis”, “naxevari qurTukis” tipiT zerele mgrZnobelobis moSlas. gvxvdeba siringomieliis dros (rux nivTierebaSi Rruebis gaCena). am dros mgrZnobelobis moSla segmenturi tipiTaa. Tu SemdgomSi gadavida svetebSi da gaxda gamtareblobiTi tipis, maSin daerqmeva fsevdosegmenturi tipis mgrZnobelobis moSla. e.i. spinoTalamuri gzis dazianeba aseve gvaZlevs fsevdosegmenturi tipiT moSlas. rogorc mag. intrameduluri simsivneebis dros (iwyeba ukana rqebis dazianebiT da gadadis svetebSi).  
  • ukana svetebi: Taviseburi Civilebi aqvs: pacienti ver grZnobs magar sayrdens, TiTqos dadis baliSebze, bumbulebze (Rrma mgrZnobelobis moSla). Civilebi aris imave mxares, gamtareblobiTi xasiaTis, dazianebis donis qvemoT mTlianad.    Tu Sua xazidan iwyeba procesi, jer fexSi iqneba mgrZnobelobis moSla (golis kona), mere gadava xelSi (burdaxis kona), da piriqiT.
  • zurgis tvinis naxevris dazianeba: dazianebis adgilis qvemoT imave mxareze Rrma mgrZnobelobis moSla (ukana sveti), imave mxareze zerele mgrZnobelobis moSla patara sivrceze (ukana rqis Sesabamis erT segmentSi), rac gamoxatulia hipesTeziiT, hiperpaTiiT, imave mxareze fesvobrivi tkivilia (lokalurad, fesvis dazianebis gamo), mopirdapire mxareze 1-2-3 segmentiT qvemoT (gaaCnia dones) – zerele mgrZnobelobis moSla gamtareblobiTi tipiT.     am yvelafers + motoruli moSla (anu, imave mxareze, dazianebis segmentis doneze dune dambla, segmenturi gavrcelebiT (wina rqis dazianebis gamo), da imave mxareze, dazianebis donis qvemoT spastiuri dambla (piramiduli gzis dazianebis gamo)) = broun-sekaris sindromi.  
  • atipiuri broun-sekaris sindromi:
  • •eqstrameduluri simsivnis dros, rodesac xdeba simsivnis mier zurgis tvinis miWyleta mopirdapire mxares xerxemalze (Zvlovan nawilze), pirvelad ziandeba mopirdapire mxareze spinoTalamuri gza da imave mxareze (simsivnis mier) Rrma mgrZnobelobis gza, amitom Tavidan orive mgrZnobeloba moSlili iqneba erTidaigive mxareze, xolo simsivnis progresirebisas gadava Cveulebriv broun-sekaris sindromSi. petrenis kanonis mixedviT, Tu adamians bunebrivad (anatomiuri agebulebis gamo) aqvs didi gansxvaveba segmentebSi (5-6-7) zerele mgrZnobelobis gzis gadajvaredinebis TvalsazrisiT (rac xdeba D12 segmentis qvemoT), maSin mag. D12 segmentis doneze dazianebis dros, rodesac ver aswrebs zerele mgrZnobelobis gzis boWkoebi gadajvaredinebas, am SemTxvevaSi orive mgrZnobeloba moSlili iqneba erTidaigive mxares.   
  • zurgis tvinis ganivi dazianeba: mielituri sindromi. am dros orive mgrZnobeloba ziandeba orive mxares. am dros moqmedebs Suamdebare struqturebis gamoTavisuflebis kanoni – auSparungis kanoni (Ausparung) – sxeulze Sua xazis midamoSi orive mgrZnobeloba Senaxulia, periferiaze ki moSlilia (es kanoni dadgenilia babinskis mier).
  • isteriul avadmyofSi mgrZnobeloba moSlilia zustad Sua xazze. amiT gansxvavdeba organuli mizeziT moSlisgan.
  • auSparungis kanoni Semdegi mizeziT aixsneba: zurgis tvins aqvs zigzagiseburi boWkoebi = igive endospinaluri sistema = igive zurgis tvinis sakuTari sistema. eseni warmoadgenen grZeli boWkoebis (spinoTalamuri (zerele mgrZnobelobis meore neironis) da ganglibulburi (Rrma mgrZnobelobis pirveli neironis)) kolateralebs, romlebic mezobel 2-3 segments erTmaneTTan akavSirebs. es mokle boWkoebi ainervirebs sxeulis Sua xazis dermatomebs. rac ufro distaluria sxeulis nawili, miT ufro grZeli boWkosgan inervirdeba igi (mag. xelis mtevani), da piriqiT, Suamdebare struqturebi inervirdeba mokle zigzagiseburi boWkoebiT. amitom, Tu mTlianad ar gadavWeriT zurgis tvini, es zigzagiseburi boWkoebi ar ziandeba da amgvarad, Sua xazis struqturebzec mgrZnobeloba Senaxulia.
  • mgrZnobelobis moSla Tavis tvinis doneze dazianebisas
  •  
  • mogrZo tvinSi: aq lateralurad dalagebulia zerele, xolo medialurad – Rrma mgrZnobelobis boWkoebi. amitom moSla xSirad gvxvdeba disocirebuli saxiT. gaaCnia procesi saidan iwyeba. procesis progresirebisas SeiZleba orive mgrZnobeloba moiSalos. aqac ZalaSi rCeba grZeli boWkoebis eqscentruli ganlagebis kanoni. zerele mgrZnobelobis moSla hgavs segmenturi tipis moSlas. sinamdvileSi esaa gamtareblobiTi tipis da Sesabamisad hqvia fsevdosegmenturi tipi [saxis areSi anesTeziis arseboba damokidebulia imaze, CarTulia Tu ara procesSi samwvera nervis grZeli birTvi. am dros anesTezia saxeze aris dazianebis mxares, sxeulze ki mopirdapire mxares hemitipiT (zelderis zonebis mixedviT) (am yvelafers ewodeba alternaciuli sindromi)].       Tu procesi daiwyeba Sua xazidan da CaiTreva golis da burdaxis birTvebi, maSin moiSleba Rrma mgrZnobeloba. mxareoba damokidebulia dazianebis lokalizaciaze – Tu gadajvaredinebamdea, maSin iqneba imave mxares, ifsilateralurad, hemi-tipiT; Tu jvaredinis zemoTaa, maSin iqneba kontralateralurad, hemi-tipiT; Tu jvaredinis adgilzea, maSin gveqneba moSla orive mxares. aqac ZalaSi rCeba grZeli boWkoebis eqscentruli ganlagebis kanoni.  
  • varolis xidis qveda 1/3:  igive, rac mogrZo tvinis doneze.

  • varolis xidis zeda 1/3: aq, medialur maryuJSi erTiandeba mgrZnobelobis yvela gza sxeulis mopirdapire naxevridan, amas Tan emateba Tavis aris mgrZnobelobac.  

  • tvinis fexebSi: ukavia tegmentumi, rogorc xidSi.


  • Talamusi: Talamusi warmoadgens rux nivTierebas, amitom aq paTologiuri procesi iZleva autanel Zlier tkivilebs da paresTeziebs (Talamuri tkivili). tkivili kauzalgiuria da araferi ar ayuCebs. xSirad gxvdeba sisxlis mimoqcevis moSlis dros. hemiplegiis dros xSiria arTralgiebi, amitom saWiroa diferencireba:

Talamuri tkivili
arTralgia
gamoxatulia rogorc mosvenebis, ise moZraobis dros
mosvenebisas ar aris, moZraobisas aris
analgetika ar moqmedebs
analgetika moqmedebs
sinesTezalgia – sxva midamos gaRizianebiT tkivili arsebul areSi Zlierdeba
ar aris
sinfsiqalgia – uaryofiTi emociiT tkivili Zlierdeba
ar aris
rentgenologiurad cvlilebebi ar aris
rentgenologiurad cvlilebebia saxsarSi (wina travma, degeneraciuli cvlilebebi)

obieqturad moiSleba:
          •Talamusi, SigniTa kafsula da qerqqveSa TeTri nivTiereba: ziandeba ufro Rrma mgrZnobeloba da zerele xdeba hiperpaTiuli. monotipi: TalamusSi – Sua xazze Tavia, mere xeli, mere fexi (grZeli boWkoebis eqscentruli ganlageba). kacuna wevs horizontalurad. am dros mgrZnobelobis moSlam SeiZleba moicvas Tavi da xeli, an xeli da fexi.  

Talamuri xeli: xelisguli Cazneqilia labaqiseburad (kunTTa tonusis araTanabari ganawilebis – distoniis gamo). ZiriTad falangebSi hipereqstenziaa, bolo falangebSi – fleqsia.  

          SigniTa kafsula: SigniTa kafsulis ukana fexis ukana mesamedis dazianebis dros – hemi-tipiT, mopirdapire naxevarSi mTlianad, saxis naxevris CaTvliT. ziandeba Rrma mgrZnobeloba (epikrituli), xolo protopaTiuli mgrZnobeloba (zerele) xdeba hiperpaTiuli.  

          qerqi:
          iritaciuli procesi
          dazianebis procesi
(me-5-7 velis (Txemis wilis) iritacia iZleva erTbaSad hemitipiT paresTeziis Setevas)

eqstracerebruli procesi (meningeoma): miaRwia magaliTad, postcentraluri xveulis zeda 1/3. dasawyisSi es gamovlindeba paresTeziebis SeteviT – Sesabamisad, fexis midamoSi mopirdapire mxares.  
1)       yvela Seteva aris ucbad aRmocenebuli;
2)      Setevebi xanmoklea – 1-2-3 (maqs. 5 wuTi) – epilefsiuri Seteva;
3)      yovelTvis erTidaimave midamodan iwyeba;
4)      4)Tu Seteva gadavida wina centralur xveulze, maSin daemateba klonuri krunCxva – am SemTxvevaSi, fexis kankali. qerqSi agznebis ufro farTo gavrcelebis SemTxvevaSi iqneba generalizebuli gulyra. am yvelafers ewodeba jeqsonis tipis Seteva = fokaluri mgrZnobelobiTi (sensoruli) epilefsiuri Seteva. am dros paresTeziebTan erTad SeiZleba iyos tkivilic. pirveli Setevis lokalizacia – fokaluri niSani (Seesabameba lokalizacias qerqSi). roca yvela Seteva erTidaimave adgilidan iwyeba, esaa fokaluri simptomi.  
gulyra uxSiresad aris:

1). monotipuri (“penfildis kacunas” Sesabamisad) 2). Tu agzneba iwyeba qerqis medialuri zedapirebidan – orive fexi = qveda paratipi.    
3). braxiokruraluri – barZaySi da mxarSi.
4). braxiofacialuri – mtevanSi da saxeze.
5). fsevdoperiferiuli – romelime periferiuli nervis sainervacio midamoSi. dazianebis sindromebi: aqac, jer moiSleba Rrma mgrZnobeloba da zerele gaxdeba hiperpaTiuli. tipiuria rTuli mgrZnobelobis moSla.  

          qerqqveSa TeTri nivTiereba: 
          1. qerqTan axlos;
          2. kafsulasTan axlos.

pirvel variantSi: qerquli tipis niSnebi – hemihipesTezia, oRond gansxvavebulad (xeli naklebad, fexi – metad = qveda monotipuri hemihipesTezia), piriqiT – xeli metad, fexi naklebad = zeda monotipuri hemihipesTezia.meore varianti: kafsularuli varianti: ufro Tanabrdeba xelis da fexis dazianeba.   
 nino Sengelia

No comments:

Post a Comment