nebiTi moZraoba – Cveni nebiT vasrulebT
uneblie – Cveni nebis gareSe
aqtiuri – nebiTi
pasiuri – sxvisi daxmarebiT
aqtiuri (nebiTi) moZraobis gamokvlevis meTodebi:
1. kiserSi moZraoba (yvela mimarTulebiT)
2. xelebi (moZraobis sifarTe da ganviTarebuli Zala)
vsinjavT erTidaigive xeliT – mag. mxarSi
3. idayvSi – sifarTe da Zala, vafasebT moxris kuTxes. aqtiuri Zala da pasiuri Zala unda SevafasoT (“gaamagre”, “damaweqi”)
4. mtevani – igive: moZraobis sifarTe da Zala
5. TiTebi – muStis Sekvra – gaSla, TiTebis gaSla, ceris dapirispireba, TiTebis moxra – gaSla. CaWideba, cerTan dapirispireba da Zalis gansazRvra
6. falangebis danawevreba – yvela saxsarTan cal-calke gasinjva.
parezi – 1. moZraobis sifarTe sruli, Zala daqveiTebuli
2. moZraobis sifarTe SezRuduli, Zala daqveiTebuli
roca orive mospobilia, maSin aris plegia (dambla).
xelebSi:
anfimovis cda – xelebis zemoT aweva da Tvalebis daxuWva: Tu xelma daiwyo oscilacia da wamovida qvemoT, e.i. am xelSi Zala daqveiTebulia.
migacinis cda – xelebis win gamoSvera, Tvalebis daxuWva. Sedegi igive iqneba.
anfimovis da migacinis cdebi gamoiyeneba diskretuli anu faruli darRvevebis gamosavlenad.
fexebi:
gaSlili fexis aweva, jer erTis, mere meoresi. mere orive (mxolod ar unda miatyupos). pasiuri da aqtiuri moZraobis Sefaseba, muxlSi moxra – gaSla, terfSic igive.
mucelze dawvena: fexebis moxra muxlebSi 900-iT. Tu fexi daiwyebs rxevas da dabla daSvebas, esaa bares I cda.
fexebis moxra barZayebisken – bares II cda.
fexebis moxra blagvi kuTxiT (loginis zedapirTan mimarTebaSi 450-kuTxiT) – bares III cda, ruseckis modifikaciiT.
pasiuri moZraobis Sefaseba:
1. gamovricxoT adgilobrivi mizezebi (saxsris). xom ar aris Caketili saxsari, an mtkivneuli xom ar aris moZraoba da a.S.
2. kunTTa tonusis gamokvleva: norma, momatebuli, daqveiTebuli: a) vizualuri SemowmebiT b) palpaciiT – SexebiT raRac winaaRmdegobas vgrZnobT, roca kunTis tonusi normaSia g) orive xels vuxriT idayvis saxsarSi da vawvebiT – sadac metad moixreba xeli, iq aris hipotonia, da piriqiT, sadac naklebad ixreba, iq aris tonusi momatebuli. mtevnebSic igivenairad – sxiv-majis saxsarSi moxrisas (xelebis daSveba) sadac metad maxvilia kuTxe, iq aris hipotonia (razdolskis cda). aseve, mtevnebze gamoiyeneba “moyanyalebis meTodi”.
fexebSic analogiurad: 1. menj-barZayis saxsarSi moxra 2. muxlebSi moxra 3. terfebis gadmoweva.
kunTTa tonusis momateba – hipertonia
gamoxatulia piramiduli da eqstrapiramiduli sistemis dazianebis dros.
piramiduli hipertonia = kontraqtiluri
eqstrapiramiduli hipertonia = rigidoba
piramiduli hipertonia: vlindeba msxvili segmentebis saxsrebSi neli da swrafi pasiuri moZraobebis dros.
eqstrapiramiduli hipertonia: ukeTesad vlindeba mtevanSi – “dakbiluli borblis” fenomeni (rodantes fenomeni).
pasiuri moZraobebiT aseve vikvlevT meningealur da daWimvis niSnebs.
ნინო შენგელია
No comments:
Post a Comment